IMG_7634

Dar 2012 metų rudenį į Pagėgių savivaldybės merą Virginijų Komskį kreipėsi Vytautas Juodkazis ir Vacys Bagdonavičius dėl Tilžės akto signatarų atminimo įamžinimo. Po Pagėgių krašto garbės piliečių siūlymo ir diskusijų su savivaldybės vadovais, buvo nuspręsta Tilžės akto signatarų atminimą įamžinti pastatant kenotafus Bitėnų kapinėse.
Lapkričio paskutiniojo penktadienio popietę pagerbti Tilžės akto signatarus į Bitėnų kapines pakvietė Pagėgių kultūros centro darbuotojai. Atidengiant kenotafus Tilžės akto signatarams ir Enziui Jagomastui, dalyvavo Pagėgių savivaldybės vadovai ir specialistai, kenotafų projekto autoriai M. ir M. Purvinai, Vydūno draugijos nariai, Karaliaučiaus srities lietuvių bendruomenės nariai, svečiai iš Australijos, Vilniaus, Klaipėdos, Kauno, Tauragės Martyno Mažvydo progimnazijos jaunieji šauliai, Pagėgių jaunieji šauliai. Po iškilmingos ceremonijos, kurios metu kiekvienam iš dvidešimt keturių Tilžės aktą pasirašiusių signatarų buvo uždegtas atminimo žiburėlis, susirinkusieji padėjo gėles ant Martyno Jankaus, Valterio Didžio, Jono Vanagaičio, Vydūno kapų.

Parodos atidarymas Martyno Jankaus muziejuje
Po Tilžės akto dienos paminėjimo Bitėnų kapinėse visi buvo pakviesti į renginį Martyno Jankaus muziejuje, kur svečių laukė parodos „Praeities ženklai“ pristatymas. Muziejaus direktorė trumpai papasakojo apie parodos idėją ir norą padaryti parodą tradicine: juk muziejaus fondus kasmet papildo šimtai eksponatų, kurie neretai, laukdami savo valandos, atgula į saugyklas ilgiems metams…..Muziejaus Vyriausioji rinkinių saugotoja Lina Vasiliauskaitė pateikė išsamią muziejaus rinkinių apžvalgą už 2013-2014 metus. Ypač turtingi buvo šie, 2014 – ieji metai: muziejaus fondai buvo papildyti Tilžės akto signatarų Valterio Didžio ir Jono Vanagaičio artimųjų perduotais ir Remigijaus Kelnerio dovanotais ypač vertingais eksponatais. Dėl vietos stokos tik nedidelė jų dalis buvo eksponuojama parodos metu, kitus, nuskenuotus ir išdidintus, su istoriniais komentarais pristatė muziejaus direktorė.
Tilžės akto signataro Valterio Didižio fondas
2013 metų rugsėjo 7 dieną Bitėnų kapinėse buvo perlaidotas vienas Prūsų Lietuvos tautinės tarybos steigėjų, jauniausias iš dvidešimt keturių Tilžės aktą pasirašiusių signatarų, gydytojas, medicinos mokslų daktaras, Klaipėdos jachtklubo komodoras, tarpukario Lietuvos gydytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Valteris Didžys ir jo žmona Liudvika Didžienė. Šio įvykio priešistorė siekia 2011 m. rugpjūtį, kai į Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejų užsuko Australijoje gyvenantis Martynas Didžys (Valterio Didžio sūnus) su žmona Dalia. Valterio Didžio pavardė su parašu ant Tilžės akto, eksponuojamo ekspozicijoje, nukėlė svečią į prisiminimus apie tėvą… Dar vaiku būdamas, Martynas kartu su tėvais ir seserimi Ieva 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, o 1949 m. laivu „Fairesa“ šeima išvyko į Australiją. Gyvendamas Australijoje Valteris Didžys rėmė lietuvių namų Melburne statybą, buvo Australijos lietuvių fondo šimtininkas, įsteigė Mažosios Lietuvos bičiulių draugiją ir iki pat mirties, 1977 metų, nenuilstamai domėjosi ir bendravo su mažlietuviais, pasklidusiais po visą pasaulį.
Valterio Didžio duktė Ieva Aras po tėvų perlaidojimo Bitėnų kapinėse Martyno Jankaus muziejaus darbuotojams žadėjo, kad kai tik leis galimybės, ji būtinai perduos muziejui tėvo išsaugotą asmeninę ir tarnybinę korespondenciją. Pažadą ji tesėjo – muziejui pirmąja siunta buvo perduota virš 50 eksponatų. Laiškai, fotografijos, atvirukai siųsti Valteriui Didžiui iš tolimiausių pasaulio kraštų… o tema vis ta pati – Lietuva ir lietuvybės išsaugojimas. Gauta korespondencija datuojama nuo 1949 iki 1977 metų. „Didžiai gerbiamas pone daktare“ tokiu kreipiniu prasideda ko ne visi teisininko Jono Stiklioriaus, rašytojos Ievos Simonaitytės, teisininko, istoriko Martyno Brako, inžinieriaus Anso Glažės, kunigo, pedagogo Frico Skėrio, enciklopedininko, anglisto Viliau Pėteraičio, pedagogo, visuomenės veikėjo Martyno Purvino ir kitų įžymių mažlietuvių laiškai Valteriui Didžiui.
Antroji siunta – asmeniniai Valterio didžio daiktai – ypač nudžiugino muziejaus darbuotojus: trijų dalių vyriškas kostiumas, fotografijos, dokumentai, gydytojo medicinos chalatas, operaciniai įrankiai, spaudas ir t.t.
Muziejininkai, kviesdami Valterio Didžio artimuosius, gyvenančius tolimojoje Australijoje atvykti į parodos atidarymą, tikrai nesitikėjo, kad į kvietimą bus atsiliepta: šeima delegavo Valterio Didžio vaikaitį Martyną, studijuojantį Danijoje ir dabar atliekantį praktiką Vilniuje, atvykti į Bitėnus ir pagerbti savo senelio atminimą. Visi buvo maloniai nustebinti, kad jaunas žmogus, gimęs Australijoje, be jokio akcento kalba lietuviškai ir su tokia pagarba žiūri į savo giminės praeitį.
Tilžės Akto signataro Jono Vanagaičio fondas
Šių metų rugsėjo mėnesį, pasitinkant Jono Vanagaičio 145-ąsias gimimo metines, Martyno Jankaus muziejaus rinkinius papildė dovana ir iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Dalį savo senelio Jono Vanagaičio archyvo ir per gyvenimo negandas išsaugotų asmeninių daiktų muziejui perdavė vaikaičiai Romas Šležas ir Marytė Kavaliauskaitė – Merphy.
Jonas Vanagaitis – Mažosios Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, lietuvybės skleidėjas. Gimė 1869 m. rugsėjo 23 d. Raginės apskrities Pabudupių kaime. Raidžių rinkėjo amato (1900 m.) mokėsi pas Martyną Jankų Bitėnų spaustuvėje. Nuo 1903 m. dalyvavo Birutės lietuvių draugijos veikloje, vėliau kurį laiką buvo jos vadovu. 1905 m. kaip Prūsų Lietuvos atstovas dalyvavo Vilniuje surengtame Didžiajame Vilniaus Seime. 1909 – 1913 m. redagavo laikraštį Birutė. Jo iniciatyva Birutės draugijos biblioteka ir muziejus perduoti Lietuvos mokslo draugijai Vilniuje. J. Vanagaitis buvo vienas iš Santaros steigėjų, įkūrė lietuvių išeivių biurą, padėjusį lietuviams grįžti į Lietuvą. Nuo 1918 m. J. Vanagaitis – Prūsijos lietuvių tautinės tarybos narys. Ši taryba apeliavo į lietuvišką mažlietuvių kilmę ir šios kilmės pagrindu siekė sujungti lietuvių gyvenamąsias žemes. Tų pačių metų lapkričio mėnesį J. Vanagaitis kartu su bendraminčiais pasirašė Tilžės aktą. 1922 m. lapkritį tapo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto nariu, jo sekretoriumi. Nuo 1924 iki 1940 m. buvo Šaulių sąjungos Klaipėdos komiteto sekretoriumi. 1938 metais inicijavo Klaipėdos sukilimo dalyvių prisiminimų almanacho Kovos keliais leidybą. Jonas Vanagaitis mirė 1946 m. Kaselio-Mattenbergo (Vokietija) perkeltųjų asmenų stovykloje. 2009 rugsėjo 19 d. jis kartu su žmona Marija Brožaityte – Vanagaitiene perlaidotas Bitėnų kapinėse.
Apie Jono Vanagaičio rinkinio sudarymą Pagėgių savivaldybės muziejuje buvo kalbėta jau nuo perlaidojimo dienos, tačiau su brangiais reliktais atsisveikinti Jono Vanagaičio artimiesiems buvo sunku. Sprendimas buvo priimtas šiemet, norint prasmingai paminėti Jono Vanagaičio 145 – ąsias gimimo metines. Su dideliu jauduliu muziejaus darbuotojai atidarė siuntą, suprasdami, kokia atsakomybė gula ant jų pečių… Dar šių metų liepos 14 d. rašytame laiške Romas Šležas aprašė, ką planuoja perduoti muziejui: „…siunčiame Jums originalių nuotraukų, o taip pat ir asmeninių daiktų…dauguma daiktų yra iš Vanagaičio gyvenimo Klaipėdoje. Gaila, kad neturime nieko iš ankstyvesnių jo gyvenimo metų, išskyrus kelis dalykus: suvenyrą iš jo 1913 m. viešnagės į JAV, kai rinko lėšas Birutės žurnalui, ir jo užrašų knygutės iš Pirmojo pasaulinio karo laikotarpio, kada jis buvo pašauktas į vokiečių kariuomenę. Iš vėlesnių laikų, jau Vanagaičiui pasitraukus iš Lietuvos, yra jo užrašai atsiminimai. Yra įdomu pagalvoti, kad tarpe visų gyvenimo permainų, istorinių lūžių, karų, Vanagaičio veikla Prūsų Lietuvoje sudarė gan trumpą etapą (1895 – 1914). Tačiau jis ir kiti per tuos metus atliko nepaprastai daug. Po Pirmojo pasaulinio karo lietuvininkų veikla pasikeitė ir sudarė galimybę bent dalį Prūsų Lietuvos prijungti prie Lietuvos. Čia Jonas Vanagaitis kartu su kitais sukūrė Klaipėdos kraštą…“.
Tikslaus sąrašo lydimi siuntoje esantys J. Vanagaičio ir jo šeimos narių dokumentai, fotografijos, asmeniniai daiktai, sudarys J.Vanagaičio rinkinio pagrindą. Aštuoni dienoraščiai – ypač įdomūs, nes buvo vesti Pirmojo pasaulinio karo metu, nuo 1914 iki 1918 metų, Apyskaita dėl Tilžės akto paruošimo ir atspausdinimo, užrašai apie įvykusį posėdį aptariant „Kovos keliais“ antros laidos spausdinimo reikalus, 19 puslapių biografiniai užrašai „Iš mano gyvenimo eigos“, dukros Ievos Vanagaitytės – Kavaliauskienės 1946 metų Jono Vanagaičio mirties aprašymas, valstybiniai apdovanojimai: tarnybos Vokietijos kariuomenėje metu gautas Pirmo pasaulinio antro laipsnio Geležinis kryžius, Lietuvos nepriklausomybės medalis, kuriuo Jonas Vanagaitis buvo apdovanotas, minint Lietuvos valstybės 10-metį ir Lietuvos Respublikos įsteigtas Klaipėdos išvadavimo medalis 1923 m., kuriuo jis buvo apdovanotas kaip Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Komiteto narys.
Labai vertingų eksponatų muziejui dovanojo bendrovės „Lumpėnų Rambynas“ vadovas R. Kelneris: keli Vydūno atvirlaiškiai rašyti knygininkams Šlapeliams Vilniuje, Vydūno portretai. Tilžės akto signataro Enzio Jagomasto, kurio bute Tilžėje buvo pasirašytas šis istorinis dokumentas, atvirlaiškiai rašyti Marijai Šlapelienei į jos knygyną Vilniuje. Knygininkės Martos Zauniūtės laiškai, Jono Šliūpo fotografijos, kelios Pagėgių geležinkelio policijos viršininko Jakučio fotografijos tarpukariu.
Muziejaus bičiulė gyvenanti Švedijoje Marina Kulčinskaja renginio išvakarėse perdavė muziejui didelį pluoštą fotografijų, dokumentų, atvirlaiškių, atvirukų, susijusių su mūsų krašto istorija, asmenybėmis.
Baigdama parodos pristatymą, muziejaus direktorė nuoširdžiai padėkojo visiems dovanojusiems eksponatus per 2014 – uosius metus: Ievai Didžytei – Arienei, Martynui Didžiui, Romui Šležui, Marytei Kavaliauskaitei – Merphy, Remigijui Kelneriui, Marinai Kulčinskajai, Vytautui Lekučiui, Andriui Šašiui.
Renginį, skirtą Tilžės akto dienai paminėti, vainikavo koncertinė programa „Gyvenimo pasaka. Kalėdinė impresija“

 

IMG_0005

IMG_7628IMG_0021

© 2014-2016 Martyno Jankaus muziejus | Pagėgių savivaldybė
Sekite mus: