2017 m. lapkričio 30 d. Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejuje įvyko renginys, skirtas Tilžės akto dienai paminėti. Jau tradiciniu tapusio reginio dalyviams buvo akcentuotos ne tik 99-osios Tilžės akto pasirašymo metinės, bet ir Mažosios Lietuvos egzistenciją liudijantys artefaktai – muziejiniai eksponatai, gauti per einamuosius 2017-uosius metus. Į tradicinį vakarą muziejaus svečius pakvietė saksofonisto iš Kauno Mindaugo Apulskio muzikinės improvizacijos.
Renginį pradėjusi muziejaus direktorė padėkojo visiems atvykusiems ir sveikinimo žodį paprašė tarti Pagėgių savivaldybės administracijos direktorę Dainorą Butvydienę. Direktorė dėkojo muziejaus darbuotojams už pasiaukojantį darbą ir vakaro svečių bendrystei prie arbatos puodelio sustiprinti šeimininkams įteikė tradicinį šakotį.
Muziejaus vyr. rinkinių saugotoja Lina Vasiliauskaitė apžvelgė darbus, susijusius su eksponatų priėmimu, saugojimu ir jų viešinimu. 2017 metais Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus rinkiniai pasipildė 522 eksponatais (būtent tiek įtraukta į Gaunamų eksponatų registracijos knygą), nors išties, jų gauta daugiau…tiesiog, nespėjama jų visų suregistruoti. Tarp gautų eksponatų įvairūs dokumentai ir laiškai adresuoti Tilžės akto signatarui Valteriui Didžiui, taip pat daugybė filokartijos rinkinių kuriuose vaizduojami Ragainės, Tilžės miesto ir kiti vaizdai susiję su Mažąja Lietuva apimantys laikotarpį nuo 19 a. pabaigos iki 20 a. pradžios, fotografijų, knygų, periodinės spaudos leidinių ir kitų vertingų eksponatų.
Muziejaus direktorė apžvelgė parodoje „Laiko ženklai“ eksponuojamus eksponatus. Pirmiausia buvo pasidžiaugta Jono Vanagaičio vaikaičio Romo Šležo, gyvenančio Bostone (JAV) atsiųstais eksponatais. Kaip vienas vertingiausių, buvo pristatytas Mažosios Lietuvos politinio ir visuomenės veikėjo, laikraštininko, lietuvybės skleidėjo Jono Vanagaičio kailinis paltas, kurį jis vilkėjo tarpukariu, dar gyvendamas Klaipėdoje. Istorijos audrų nublokšta Vanagaičių šeima iš Klaipėdos traukėsi į Kauną, vėliau per Nemuną – į Vokietiją, apsistojo Kaselio–Matenbergo perkeltųjų asmenų stovykloje, kur 1946 m. rugsėjo 9 d J.Vanagaitis mirė. Tais pačiais metais mirė ir žmona Marija Brožaitytė – Vanagaitienė. Dvi dukros su šeimomis pasitraukusios į Ameriką išsaugojo nemažai asmeninių daiktų, priklausiusių tėvui. Ankstesniais metais jie jau perduoti muziejui, o su šia siuntą į muziejinį fondą įtrauktas ne tik paltas, bet ir du Jono Vanagaičio portretai, Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje dokumentai ir beveik pilnas „Kanados Mažosios Lietuvos lietuvių bičiulių“ draugijos leidinio „Lietuvos pajūris“ komplektas. Šiame Anso Lymato redaguotame leidinyje buvo spausdinamos žinios apie visame pasaulyje po karo išsibarsčiusius lietuvininkus, apie okupuotą kraštą, pasakojama apie Mažosios Lietuvos istoriją, kultūrą.
Muziejaus direktorė džiaugėsi nenutrūkstančia draugyste su kito Tilžės akto signataro 2013-aisiais perlaidoto Bitėnų kapinėse, Valterio Didžio vaikais ir vaikaičiais, gyvenančiais Australijoje. 1949 metais iš Vokietijos Valteris Didžys su šeima pasitraukęs į Australiją, sugebėjo neprarasti ryšio su mažlietuviais po II pasaulinio karo pasklidusiais po visą pasaulį, aktyviai su jais susirašinėjo, juos lankė. Paties V. Didžio išsaugota korespondencija, asmeniniai, daiktai, fotografijos, dokumentai buvo perduoti Martyno Jankaus muziejui. Šią vasarą, minint Mažosios Lietuvos metraštininkės Ievos Simonaitytės 120-ąsias gimimo metines, Valterio Didžio dukra Ieva Aras – Didžytė perdavė Martyno Jankaus muziejui Ievos Simonaitytės laiškus, siųstus Valteriui Didžiui į Australiją. Renginio metu buvo paviešinti ir du paskutinieji 1966 metų gegužės mėnesį vienas kitam rašyti laiškai. Deja, bet po šių laiškų bičiulių draugystė nutrūko. Vakaro metu buvo pagarsintas ir Onos Šležienės – Vanagaitytės 1966 metais rašytas laiškas V. Didžiui, kur ji klausė, kur šis gavo paskutiniąją I. Simonaitytės knygą „Nebaigta knyga…“, mat joje aprašytas ir Vanagaičių gyvenimas 1923 m. Klaipėdos krašto suskilimo metu.
Įdomu, kad su Valteriu Didžiu susirašinėjo ir Martyno Jankaus vaikai. Nors jau seniai buvo žinoma, kad V. Didžys lankėsi pas Patriarchą Bitėnuose, tačiau apie tai, kad jų draugystė tęsėsi M. Jankaus namiškiams gyvenant Vokietijoje, DP stovyklose, nebuvo žinoma. O štai 1947 m. Edės Jankutės rašytas laiškas, kai ji jau gyvendama Londone ir dirbdama medicinos seserimi, pasakoja apie Londone eksponuojamą princesės Elžbietos dovanų parodą. Joje buvę galima pamatyti ir lietuvių jai dovanotą rankų darbo kilimą ir sidabrinį padėklą su Lietuvos, Latvijos, Estijos herbais. Laiške apgailestaujama, kad Edei taip nepavyko patekti į būsimosios Anglijos karalienės (karūnuota 1952 m. ) surengtą dovanų parodą, nes išstovėti kelių mylių eilėje prireiktų dviejų parų.
Buvo pasidžiaugta ir šią vasarą muziejuje apsilankiusio kunigo prelato Jono Staškevičiaus iš Kanados atsiųstais eksponatais. Jis, tarnavęs Šv. Jono Krikštytojo parapijoje (Ontario provincija) kunigu, buvo vienas iš nedaugelio dalyvavusių Elzės Jankutės laidotuvėse 1985 m. rugsėjo 13 d. ir prie kapo Anapilio kapinėse, sakęs pamokslą. Gerbiamam kunigui savo archyve pavyko rasti to pamokslo originalą ir su pluošteliu kitų vertingų eksponatų perduoti muziejui.
Didžiulė padėka buvo išreikšta Marinai Kulčinskajai, kuri nuo 2014 metų remdama muziejų, tapo ne tik bičiule, bet tikra muziejaus mecenate. Klaipėdietė, jau dvidešimt metų gyvenanti ir dirbanti Švedijoje vertėja, aukcionuose perka istorinę, kultūrinę vertę turinčius daiktus ir dovanoja Martyno Jankaus muziejui. Jau daugiau kaip 260 jos nupirktų eksponatų papildė muziejaus fondus, o ir šis vakaras vyko jos dovanotų eksponatų parodos fone. Atvirukai su Mažosios Lietuvos kultūros sostinės – Tilžės, administracinio centro – Ragainės, Pagėgių krašto miestelių ir kaimų vaizdais, fotografijos ir retai sutinkami žemėlapiai, Rytų Prūsijos siaurojo geležinkelio 700 markių nominalo vertybinės akcijos originalas – tai tik nedidelė Marinos Kulčinskajos dovanotų vertybių dalis.
Šiais metais iš neįvardinto kolekcininko muziejui pavyko įsigyti keturias labai retai besutinkamas autentiškas fotografijas su Martyno Jankaus vaizdu.
Vakaro pabaigoje už bendrystę išsaugant Mažosios Lietuvos istoriją ir paveldą buvo padėkota Martyno Jankaus muziejaus bičiuliams ir mecenatams: Marinai, Kulčinskajai, Ievai Aras – Didžytei, Martynui Didžiui, Romui Šležui, prel. Jonui Staškevičiui, Birutei Žemgulienei, Sauliui Sodoniui, Aurelijui Žemguliui, Tadui Girčiui, Giedrei Skipitienei, Daivai Ketvirtinei, Tomui Stanikui, Kęstučiui Andriovui, Linui Žulkui, Linai Žulkienei, Lumpėnų seniūnijai, Pagėgių krašto turizmo informacijos centrui, Tauragės radijui ir televizijai, Laikraščiui „Pamarys“, Bardėnų pasienio užkardai, Pagėgių savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloms, Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centrui, Klaipėdos universitetui, VSAT Pagėgių rinktinei.
Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejaus
direktorė L. Burzdžiuvienė
