Martynas Jankus

PARODA „GYVENIMAS VIENOS LIETUVOS VARDAN”

2018 metų rugpjūčio 7 d. minėjome Martyno Jankaus 160 – ąsias gimimo metines.

Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejaus paruošta fotografijų paroda skirta šiai iškiliai asmenybei ir solidžiai sukakčiai paminėti.

Fotografija – neatsiejama mūsų gyvenimo – dvasinio ir materialinio – dalis. Tai – ir meno kūrinys, ir dokumentas, ir laikmečio liudytojas. Medžiaga šiai parodai surinkta iš Klaipėdos universiteto bibliotekos Mažosios Lietuvos archyvo Anso Lymanto kolekcijos, Klaipėdos universiteto bibliotekos Mažosios Lietuvos archyvo dr. Kazio Pemkaus kolekcijos, asmeninio Ievos Jankutės rinkinio, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus rinkinio, Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinio, Maironio lietuvių literatūros muziejaus rinkinio, Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus rinkinio, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus rinkinio, Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos fondo. Apdovanojimai reprodukuoti iš Viliaus Kavaliausko leidinio „Už nuopelnus Lietuvai“.

Martynas Jankus (1858-07-07 Bitėnai – 1946-05- 23 Flensburgas) visuomenės ir kultūros veikėjas, spaudos darbuotojas, leidėjas, publicistas, lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, Tilžės akto signataras, Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbejimo komiteto pirmininkas, Mažosios Lietuvos tautinio sąjūdžio veikėjas, buvęs to sąjūdžio vienu simbolių. Dėl to vadintas Mažosios Lietuvos patriarchu.Martynas Jankus turėjo spaustuves Raigainėje, Tilžėje, Bitėnuose, Klaipėdoje ir Šilutėje. Tačiau svarbiausia jų – spaustuvė Bitėnuose (veikė 1892—1909 m.). Per septyniolika šios spaustuvės veiklos metų, joje buvo išspausdinta virs 365 pavadinimų knygų ir 25 periodiniai leidiniai. M. Jankus aktyviai dalyvavo leidžiant pirmą lietuviską Aušros laikrastį. Nustojus eiti Aušrai, leido ir redagavo laikraštį Garsas,pirmą lietuvišką satyrinį laikraštį Tetutė, Naujqjq Aušrq, Lietuvišką darbininkq, Ūkininkų prietelių, Saulėtekq. Materialiai parėmė Varpo ir Ūkininko leidimą. Pats parašė arba sudaręs išleido 45 tautinio sąmoningumo ugdymui skirtų publicistinių ir grožinių knygų, kalendorių. Jo išspausdintus ir iš kitų spaustuvių supirktus spaudinius knygnešiai išgabendavo į Didžiąją Lietuvą. Spaustuvė Bitėnuose buvo tapusi centriniu knygų sandėliu ir svarbiausia vieta Lietuvos knygnešiams. M. Jankaus spaustuvę Bitėnuose galima laikyti pagrindine spaudos draudimo laikotarpio spaudos, skirtos Didžiajai Lietuvai, spaustuve Mažojoje Lietuvoje. Spaudos darbą siejęs su lietuvių politiniu sąjūdžiu, atvirai skelbęs ir siekęs abiejų lietuvių tautos dalių integracijos, Martynas Jankus kaizerinės valdžios buvo nuolat sekamas, daug kartų baustas kalėjimu ir piniginėmis baudomis.Po spaudos draudimo panaikinimo Lietuvoje M. Jankus tęsė knygų spausdinimą,  dirbo kultūrinį darbą, aktyviai veikė lietuvybės labui. 1917 m. pavasarį, jis dalyvavo garsiajame Petrapilio lietuvių seime ir pasisakė už abiejų Lietuvos dalių suvienijimą nepriklausomoje valstybėje. 1918 m. grįžęs iš deportacijos Rusijoje, M. Jankus pasinėrė į lietuvių politinį sąjūdį ir kartu su kitais 1918-11-30 pasirašė Tilžės aktą apie priglaudimą Mažosios Lietuvos prie Didžiosios Lietuvos. Tačiau šio sprendimo įgyvendinimas buvo komplikuotas, o kelias iki tikslo – gana ilgas. Iš pradžių išeities ieškota diplomatijos ir viešųjų akcijų priemonėmis. Įprasminant abipusį interesą vienytis, keturi Mažosios Lietuvos lie­tuvių politikai – V. Gaigalaitis, M. Jan­kus,  K. Lekšas ir J. Strėkys 1920-03-20 Kaune kooptuojami į Lietuvos Valstybės Tarybą. Rengiantis 1923 m. karinei akcijai Klai­pėdos krašte ir siekiant savo pusėn patraukti kuo daugiau vietos gyventojų, Lietuvos vyriausybės pinigais buvo nupirkta Šilutės spaustuvė su vokišku laikraščiu Memelgau­zeitung, o jai vadovauti pakviesti  M. Jan­kus ir A. Bruoželis. Klausimas dėl Klaipėdos krašto išspręstas 1923 m. sausį ginkluota akcija, kurioje M. Jankus vadovavo Vyriausiajam Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetui. M. Jankus politiniuose sprendimuose buvo nuoseklus ir ryžtingas, visada tikėjo Lietuvos valstybės ateitimi. 1939 m. Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, M. Jankus su šeima turėjo pasitraukti į Kauną. 1944 m. grįžo į Bitėnus, o artėjant frontui, hitlerinės kariuomenės iškeltas į Vokietijos gilumą. Mirė 1946 m. Flensburge, kur ir buvo palaidotas. 1993 metais Martyno Jankaus palaikai buvo perketi į Bitėnų kapines

1981 m. Bitėnų pradinėje mokykloje knygotyrininko, prof. Domo Kauno, dailininkės Evos Labutytės ir žurnalisto Bernardo Aleknavičiaus iniciatyva buvo atidaryta ekspozicija, skirta Martynui Jankui, o 1998 m. atstatytoje spaustuvėje Bitėnuose buvo įkurtas Martyno Jankaus memorialinis muziejus.

Martynas Jankus už nuopelnus stiprinant lietuvybę, buvo apdovanotas Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių ordinais ir medaliais. Jam dar gyvam esant, veikė Martyno Jankaus vardo šaulių būrys Klaipėdoje. Kaune, Karo muziejaus sodelyje, jo garbei buvo pastatytas biustas.

PARODOS RĖMĖJAI:
Lietuvos kultūros taryba
Pagėgių savivaldybės administracija

Martynas Jankus vos peržengęs dvidešimties metų amžiaus slenkstį, bendradarbiavo su 1879 10 14 Tilžėje įkurta Lietuvių literatūros draugija ir dirbo joje kartu su kitais Mažosios bei Didžiosios Lietuvos kultūros veikėjais. M. Jankus ieškojo organizuotų lietuvių pasipriešinimo priemonių prieš vokiečių valdžios kėslus nukreiptus lietuvybei sunaikinti. 1878 m. jis nuvyko į Įsrutį, kur tuo metu gyveno pagarsėjęs mažų tautų nacionalinio išsivaduojamojo judėjimo šalininkas dr. Jurgis Zauerveinas-Girėnas ir su juo tarėsi dėl lietuvių teisių apsaugos. „Dirbkite, pasirodykite, kad Jūs čia esate gyva tauta. Bažnyčia lietuvybei daug ko duoti negali: dirbkite daugiau politiškai, eikite į viešumą“, – patarė dr. J. Zauerveinas. Šitas patarimas M. Jankų paskatino imtis organizuoto lietuvybės darbo. Jau 1882 m. jis buvo sumanęs Tilžėje leisti lietuvišką laikraštį, tačiau šio sumanymo atsisakė, kai 1883 m. pasirodė „Aušra“.
Knyga „Lietuviškos ir seniausios dainų knygelės, išleistos nuo M. Jankaus“, Tilžėje.
1882 m. Spausdinta ir išleista pas Otto von Mauderodę.

Martyno Jankaus spaustuvės Tilžėje reklama. Iš leidinio „Lietuviškas šiupinys“.
Tilžė, 1891 m.

Martynas Jankus „Aušros“ laikais (reprodukcija), Tilžė, XIX a. pab. Martynas Jankus nuo 1883 m. Bitėnuose laikė tuomet Didžiojoje Lietuvoje uždraustos lietuviškos spaudos sandėlį, iš kur knygnešiai lietuviškus leidinius iš Mažosios Lietuvos gabeno per Vokietijos — Rusijos sieną į Paprūsę, Žemaitiją ir toliau. 1892 m. po policijos kratos M. Jankaus namuose, buvo konfiskuota apie 700 lietuviškų leidinių ir visiškai sužlugdyta jo spaustuvė Tilžėje.
Mėnesinis laikraštis „Aušra“ („Auszra“) leistas Ragainėje ir Tilžėje 1883—1886 m. Tai pirmasis Didžiajai Lietuvai skirtas laikraštis. Pirmieji penki „Aušros“ numeriai išspausdinti 1883 m. Ragainėje J. Albano ir K. Kybelkos spaustuvėje, vėliau „Aušra“ spausdinta Tilžėje, Otto Mauderodės ir Jurgio Mikšo spaustuvėse. Bankrutavus J. Mikšui, „Aušra“ nustojo ėjusi. Iš viso išleista 40 „Aušros“ numerių, sujungtų į 29 sąsiuvinius (būta dvigubų ir net trigubų), visų jų apimtis 1294 puslapiai. Spausdinta 1000 egz. tiražu ir slapta gabenta bei platinta Didžiojoje Lietuvoje. Į „Aušra“ rašė daugiau kaip 70 asmenų iš Mažosios ir Didžiosios Lietuvos. „Aušra“ turėjo išskirtinę reikšmę lietuvių tautos, jos kultūros, literatūros, žurnalistikos istorijai ir dabartinės bendrinės lietuvių kalbos susiformavimui.
„Varpas“ visuomenės, politikos, literatūros, mokslo mėnesinis žurnalas, leistas 1889—1905 m. Tilžėje ir Ragainėje, slaptai gabentas ir platintas Didžiojoje Lietuvoje, Rusijoje, Vakarų Europoje, JAV. Varpą įsteigė Varšuvos lietuvių studentų liberali švietėjiška draugija „Lietuva“.
Martynas Jankus 1889–1892 m. buvo „Varpo“ administratorius ir atsakingasis redaktorius.
1889–1899 m. žurnalą redagavo Vincas Kudirka, Juozas Almonaitis-Šernas, Jonas Kriaučiūnas, Stasys Matulaitis, 1900–1905 m. Juozas Bagdonas, Kazys Grinius, Jurgis Šaulys, Jonas Vileišis, Povilas Višinskis. Varpe bendradarbiavo Jonas Biliūnas, Jonas Jablonskis, Vincas Kapsukas, Pranas Mašiotas, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Julija Žymantienė-Žemaitė ir kt. „Varpas“ skelbė tautinio atgimimo ir išsivadavimo idėjas, lietuvių tautos vienybės, demokratijos, humanizmo vertybes. Daug dėmesio skyrė spaudos laisvės klausimams, knygnešystės sąjūdžiui, lietuviškos spaudos organizavimui leidimui ir platinimui.

Katalogas „Lietuviškų knygų ir laikraščių“, Martyno Jankaus išleistas 1891 m. kovo mėnesį Tilžėje, Aukštojoje ulyčioje Nr. 93.

Spausdinta pas M. Jankų, Tilžėje.

Knyga „Kaip įsigyti pinigus ir turtą“. Autorius Petras Vileišis.

Išleista Martyno Jankaus spaustuvėje Tilžėje, 1891 m.

„Birutės“ draugijos nario bilietas. Tai pirmoji tautinė draugija Mažojoje Lietuvoje.

Įkurta 1885 m. Tilžėje Martyno Jankaus, J. Mikšo K. Voskos, E. Vėjerio. Veikė iki 1914 m.

„Birutė“ pirmoji tautinė Mažosios Lietuvos lietuvių draugija, veikusi 1885–1914 m.

Įkurta 1885 m. Tilžėje, draugija suaktyvino lietuvininkų visuomeninę veiklą. Birutininkių būrelio centre sėdi Jono Vanagaičio žmona Marija Vanagaitienė.

Martyno Jankaus kvietimas į Joninių šventę ant Rambyno kalno. Spausdinta Tilžėje, M. Jankaus spaustuvėje.
Martyno Jankaus spaustuvė Bitėnuose. Fotografija iš XX a. pradžios spaudos.
Martyno Jankaus spaustuvės Bitėnuose reklaminis lakštelis.
Periodinis leidinys „Saulėteka“.
Liberalinis literatūros ir politikos mėnesinis žurnalas, leistas 1900–1902 m. Išėjo 18 numerių (1900 m. – 12 numerių, 1901m. – 5 numeriai, 1902 m. – 1 numeris). Redaktorius – leidėjas Martynas Jankus, padedamas Jono Mačio-Kėkšto, Anso Bruožio.
Spausdinta Bitėnuose, Martyno Jankaus spaustuvėje.
Martynui Jankui priklausiusioje spaustuvėje Klaipėdoje išleistos „Apžvalgos kalendros 1912 metams“.
Kylant politinių sąjūdžių bangai, pagrindinis Bitėnų spaustuvės užsakovas tapo Lietuvos socialdemokratų partija ir kai kurios kitos organizacijos. Martynas Jankus dar iki oficialaus Lietuvos socialdemokratų partijos įsikūrimo, 1894 m. Bitėnuose išleido laikraštį „Lietuviškas darbininkas“, kuriame rašė apie darbininkų gyvenimą Mažojoje ir Didžiojoje Lietuvoje. M. Jankaus spaustuvė buvo viena svarbiausių Mažosios Lietuvos tautinio sąjūdžio ir Didžiosios Lietuvos socialdemokratų partijos poligrafijos bazių. Atsigręžti Didžiosios Lietuvos link Mažąją Lietuvą paskatino solidarumas kovojant su brutaliu caro valdžios įvestu lietuviškos spaudos draudimu ir jaunos nacionalinės inteligentijos pastangos suartinti perskirtas tautos dalis. Į Didžiąją Lietuvą spaustuvininkas orientavosi ir komerciniais sumetimais – joje matė palankią rinką. Šiuo tikslu M. Jankus 1898 m. kreipėsi į Rusijos cenzūros komitetą su prašymu leisti įmonę perkelti į kokį nors buvusios Lietuvos valstybės miestą. Prašymas liko be atgarsio.
„Ūkininkas“, mėnesinis varpininkų žurnalas, ėjęs 1890–1905 m. Ragainėje ir Tilžėje. Didžiojoje Lietuvoje platintas nelegaliai.
Tiražas 1000–1500 egz. Didžiojoje Lietuvoje platintas nelegaliai.
Tiražas 1000 – 1500 egz.
Oficialūs redaktoriai Martynas Jankus, Kristupas Voska, Jurgis Lapinas.
Martynas Jankus 1909 m. spaustuvę iš Bitėnų perkėlė į Klaipėdą. Uostamiestyje M. Jankus dirbo 1909 – 1912 m. Spaustuvininkas tikėjosi išsilaikyti didmiesčio komunalinio ūkio ir verslo poreikiams spausdindamas akcidenciją, knygas, laikraščius, prekiaudamas kanceliarijų reikmenimis. Šį kartą daugiau vilčių dėta į Mažosios Lietuvos lietuvių kultūrinį ir politinį judėjimą. Stiprindamas ryšį, spaustuvės savininkas aktyviai dalyvavo įvairių organizacijų renginiuose, o 1912 m. – rinkimų į Vokietijos reichstagą agitacinėje kampanijoje. Ryšys su Didžiosios Lietuvos spaudos užsakovais buvo prarastas. Kilus nesutarimams tarp spaustuvininko ir „Apžvalgos“ leidėjų, pastarieji 1912-09-02 varžytinėse Martyno Jankaus spaustuvę nupirko. Kurį laiką ji tvarkyta Jurgio Lėbarto vardu, o padidinus narių skaičių ir kapitalą, įsteigta pirmoji lietuviška ribotos atsakomybės bendrovė, pasivadinusi „Lituania“.
1912 m. pabaigoje užgriuvus materialiniams nepritekliams ir dėl skolų nutrūkus spaudos verslui Klaipėdoje, M. Jankus su vaikais grįžo į Bitėnus (žmona liko Klaipėdoje prekiauti spauda).
Martynas Jankus grįžęs iš tremties Rusijoje. Bitėnai, 1918 m.
Meninis plakatas. Prūsų Lietuvos tautinės tarybos Pareiškimas, vėliau pervadintas Tilžės aktu, apie Mažosios Lietuvos susijungimą su Didžiąja Lietuva, pasirašytas Tilžėje, 1918 m. lapkričio 30 d. Išleido Jonas Vanagaitis „Ryto“ spaustuvėje Klaipėdoje, 1936 m.
Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas. Centre sėdi jo vadovas – Martynas Jankus. Klaipėdoje iš lietuvininkų organizacijos Prūsų lietuvių tautos taryba veikėjų buvo suburtas Vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas (1922-12-18), turėjęs oficialiai vadovauti krašto gyventojų sukilimui. Sukilimas prasidėjo 1923 m. sausio 10 d., o jau sausio 15 d., nesulaukusi rimtesnio prancūzų pasipriešinimo, reguliarioji Lietuvos kariuomenė įžengė į Klaipėdos kraštą.
Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Komiteto pirmininko Martyno Jankaus vizitinė kortelė.
Lietuvos Respublikos įsteigtas Klaipėdos išvadavimo medalis 1923 m. Apdovanoti sukilimo dalyvius šiuo medaliu pradėta 1925 m. sausį minint 2-ąsias Klaipėdos sukilimo metines. Medalis buvo dviejų laipsnių – Sidabro ir Bronzos. Bronzos medalis savo ruožtu buvo skirstomas į dvi rūšis: sukilimo dalyviams ir sukilimo rėmėjams. Martynas Jankus buvo apdovanotas Sidabro medaliu, o jo duktė Elzė Jankutė – Bronzos.
Klaipėdos išvadavimo Sidabro medalio laikinasis liudijimas, suteikiąs teisę nešioti Klaipėdos sukilimo ženklą, pasirašytas Vyriausiojo Gelbėjimo Komiteto pirmininko Martyno Jankaus.
Martynas Jankus pirmosios viešnagės Junginėse Amerikos Valstijose metu. Bostonas, 1926 m.
Martynas Jankus su dukterimis Elze ir Ede grįžęs iš JAV, 1926 m.
Martyno Jankaus portretas, kurį piešė Adomas Brakas, kelionės į Ameriką metu. Laivas „Estonija“ 1926 m. kovo 17 d.
LR užsienio pasas, priklausęs Martynui Jankui. Pasas išduotas 1930 m. balandžio 12 d. Viza kelionei į Ameriką galioja iki 1932 m. balandžio 12 d.
Iškilmingas Aukštojo Lietuvos vyriausybės įgaliotinio A. Smetonos sutikimas Klaipėdos prefektūroje. Iš kairės sėdi: 2-as Direktorijos narys E. Borchertas, 3-ias 1923 m. sukilėlių direktorijos pirmininkas J. Lėbartas, 4-as Aukštasis Lietuvos valstybės įgaliotinis A. Smetona, 5-as vyriausiasis Mažosios Lietuvos Gelbėjimo komiteto pirmininkas M. Jankus, 6-as Lietuvos atstovas Klaipėdoje J. Žilius (1923 m. Klaipėdos gubernatorius), 8-as Mažosios Lietuvos savanorių kariuomenės vadas J. Budrys. Klaipėda, 1923 m.
Elzė Jankutė ir Martynas Jankus prie formuojamo aukuro ant Rambyno kalno, 1928 m.
Jankų šeimos draugė Ieva Simonaitytė (1897–1978) ant Rambyno kalno prie aukuro. 1923 m. buvo dienraščio „Prūsų lietuvių balso“ bendradarbė ir savanorių karių aprūpinimo organizatorė.
Amžinoji Rambyno kalno knyga buvo patikėta Bitėnuose gyvenusiam Martynui Jankui, žinomam spaustuvininkui, visuomenininkui, 1928 m. šventusiam savo 70-metį. Jo namuose nuolat lankėsi moksleivių, studentų, karių, kultūros veikėjų, vietinio jaunimo draugijų ekskursijos. Per šventes knygą nugabendavo ant Rambyno, svečiai prie jos fotografuodavosi, į ją užrašydavo savo mintis ir linkėjimus.
Svečiai pasirašo Amžinojoje Rambyno kalno knygoje. Rambynas, 1934 m. Iš kairės pusės stovi – gubernatorius Jonas Navakas ir Klaipėdos apskrities viršininkas Erdmonas Simonaitis, dešinėje pusėje – Martyno Jankaus vyriausia dukra Elzė Jankutė.