PARODA, skirta Dr. Valterio Didžio 120 – osioms gimimo metinėms paminėti
„Dr. Valteris Didžys – lietuvybės puoselėtojas, Tilžės akto signataras, gydytojas“
Parodos rengėjas:
Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus
Parodos rėmėjai:
Lietuvos Kultūros Taryba
Pagėgių savivaldybės administracija
Ieva Aras – Didžytė (Australija)
Martynas Didžys (Australija)
VALTERIS DIDŽYS (1896 11 16 – 1977 10 21)
Tilžės akto signataras, visuomenės veikėjas, gydytojas, medicinos mokslų daktaras
Karlas Martynas Valteris Didžys gimė Ferdinando Didžio ir Emos Didžys šeimoje 1896 m. lapkričio 16 d. Angarapėje, tuometinėje Rytų Prūsijoje (dabar – Vengožev, Lenkija). Po Valterio Didžio tėvo mirties (1902 m.) šeima persikėlė gyventi į Tilžę. Dar mokantis gimnazijoje Valteriui iškilo jo tautinio identiteto klausimas, tad jis gan greitai įsitraukė į Tilžės lietuvių tautinį judėjimą. Po Pirmojo pasaulinio karo suirutės V. Didžys iš karto įsijungė į politinę – visuomeninę veiklą, o tapęs Prūsų Lietuvos tautinės tarybos nariu, 1918 m. lapkričio 30 d., būdamas vos 22 metų, pasirašė Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos aktą – Tilžės aktą.
Didžys buvo nepaprastai veržli asmenybė. 1923 m. baigęs Miuncheno universiteto medicinos fakultetą tapo gydytoju. 1924 m. jaunasis gydytojas apsigyveno Klaipėdoje, ir iki 1939 m. dirbo geležinkelio ruožo gydytoju bei vertėsi privačia praktika. Dirbdamas nelengvą gydytojo darbą V. Didžys turėjo nemažai pomėgių ir reiškėsi visuomeninėje veikloje. Jis pirmasis ėmė organizuoti krašto lietuvių mokyklas, mokytojavo Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje, buvo 1926m. Klaipėdoje įsteigto lietuvių jachtklubo „Buriuotojų sporto klubas“ komodoras, savo jachta „Rūta“ laimėjo prizų tarptautinėse regatose. 1926 m. jis Klaipėdoje įsteigė automobilininkų klubą ir tapo Lietuvos automobilių sporto čempionu. 1938 m. pirmojoje Lietuvos tautinėje olimpiadoje laimėjo buriavimo aukso medalį. Valterio Didžio pavardė buvo aptikta ir 1938 metų Klaipėdos ROTARY klubo narių sąraše, jis buvo Lietuvių gydytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas.
1939 metais naciams klastingai aneksavus Klaipėdos kraštą, V. Didžys paliko Klaipėdą ir įsikūrė Kaune. 1941 m. balandžio 15 d. gydytojas Karolis Martynas Valteris Didžys Šv. Mikalojaus bažnyčioje vedė akušerę Liudviką Vitkutę. Jiems Kaune gimė sūnus Martynas ir dukra Eva. Ir čia gyvenant nepamirštas buriavimas. Prie Kūno Kultūros Rūmų įsteigto Buriavimo komiteto pirmininku buvo paskirtas Valteris Didžys. Jis sugebėjo karo metais padėti atsigauti Kauno, Trakų, Vilniaus ir Šiaulių jachtklubams, tačiau 1944 metais po antrosios Sovietų Sąjungos okupacijos V. Didžiui vėl teko trauktis iš Lietuvos, tik šįkart į Vakarus, į Vokietiją. Ten 1946 m. jis buvo tapo atkurtos Mažosios Lietuvos tarybos vicepirmininku. 1947 m. pasirašė Mažosios Lietuvos lietuvių protestą (II Fuldos aktas), kuriuo reikalauta Karaliaučiaus kraštą prijungti prie Lietuvos. 1949 m. laivu Fairsea V. Didžys su šeima išvyko į Australiją, apsigyveno Altonoje, kur vėl aktyviai įsijungė į lietuvišką veiklą. Jis buvo Melburno Lietuvių Klubo Garbės narys, su kitais įsteigė Mažosios Lietuvos bičiulių draugiją, kuri veikė iki 1952 m., dosniai rėmė Lietuvių namų Melburne statybą, aktyviai reiškėsi bendruomenės gyvenime. Mirė Valteris Didžys 1977 m. spalio 21 d. Melburne, Australijoje.
Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus ir Valterio Didžio vaikų Ievos Aras ir Martyno Didžio pastangomis, 2013 m. rugsėjo 7 d. urnos su Valterio Didžio ir jo žmonos Liudvikos Didžienės palaikais perkeltos į Bitėnų kapines.
Parodoje eksponuojama tik nedidelė dalis dokumentų, fotografijų, korespondencijos, asmeninių Valterio Didžio daiktų, kuriuos Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejui nuolatiniam saugojimui perdavė Australijoje gyvenantys artimieji.
Valteris Didžys kūdikystėje, 1897 m. Angeburgas.
Valteris, Kurtas ir Gertrūda Didžiai, 1899 m., Angeburgas.
Valteris, Gertrūda, Kurtas Didžiai. 1910 m. rugpjūčio 20 d., Misdroy (dabar Lenkija).
Valteris, Gertrūda, Kurtas Didžiai. 1910 m. rugpjūčio 20 d., Misdroy (dabar Lenkija).
Brandos atestatas. Karl Martin Walter Didschies, gimęs 1896 m. lapkričio 16 d. Angeburge, evangelikų tikėjimo, mirusio kurčnebylių mokytojo Ferdinando Didschies iš Angeburgo, sūnus, 8¼ metų lankė realinę gimnaziją, iš jų 1¼ metų baigiamąją („prima“) klasę. Jis išlaikė egzaminą brandos atestatui gauti pagal 1914 m. rugpjūčio 1 d. Ministro potvarkį. Atleidimas nuo rašytinio egzamino 1914 m. spalio 28 d. priimtas Ministro. Elgesys – gerai, stropumas – patenkinamai. Tikyba – pakankamai. Vokiečių kalba – gerai. Lotynų kalba – gerai. Prancūzų kalba – pakankamai. Anglų kalba – gerai.
Valteris Didžys Pirmojo pasaulinio karo metu, apie 1915 m., Tilžė.
Valterio Didžio Kario knygelė, išduota Karaliaučiuje, 1915 m. gegužės mėn. 10 d.
Valterio Didžio Kario knygelė, išduota Karaliaučiuje, 1915 m. gegužės mėn. 10 d.
Valteris Didžys (sėdi antrame pirmos eilės suole) Berlyno universiteto medicinos fakulteto studentas, 1915 m. lapkričio mėnuo.
Karališkojo Prūsijos Alberto universiteto Kionigsberge Medicinos fakulteto studento Valterio Didžio Studento knygelė.
Valteris Didžys (stovi antras iš dešinės) Pirmojo pasaulinio karo metu.
Valteris Didžys (stovi kairėje) su bičiuliais Pirmojo pasaulinio karo metu.
Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos Aktas, kurį 1918 m. lapkričio 30 d. spaustuvininko, visuomenės veikėjo Enzio Jagomasto bute, Tilžėje, pasirašė 24 signatarai. Valteris Didžys buvo jauniausiais Tilžės akto signataras (dokumentą pasirašė būdamas vos 22 metų).
Studentas
Pažymima, kad Valteris Didžys iš Angeburgo nuo 1920 m. lapkričio 2 d. iki 1921 m. kovo 5 d. atliko akušerijos – ginekologijos praktiką Miuncheno moterų klinikoje.
Valterio Didžio chirurgijos praktikos pažymėjimas, išduotas 1921 m. liepos 28 d., Miunchene.
Pažymima, kad Valteris Didžys nuo 1921 m. lapkričio 3 d. iki 1922 m. vasario 28 m. atliko chirurgijos praktiką. 1922 m. kovo 1 d., Berlynas.
Liudijimas apie leidimą užsiimti praktine veikla. Po to, kai Karl Martin Walter Didschies iš Angeburgo (Rytpr.) kandidatas į medicinos daktarus (gydytojus), 1923 m. sausio 26 d. dalyvaujant egzaminavimo komisijai Berlyne išlaikė gydytojo egzaminą su įvertinimu „gerai“, jam suteiktas leidimas pradėti praktinę veiklą. Berlynas, 1923 m. kovo 1 d. Prūsijos liaudies socialinės apsaugos ministras.
Dr. Valteris Didžys savo automobilyje. 1930 m., Klaipėda.
Jono Vanagaičio 65-mečio jubiliejus. Fotografijos dešinės pusės viršutinės eilės centre stovi Valteris Didžys. 1934 m., Klaipėda.
Dr. Valteris Didžys savo privačioje klinikoje Klaipėdoje, Turgaus g. Nr. 1, kurią 1939 m. hitlerininkai konfiskavo.
Elzė Jankutė, Jokūbas Stikliorius, Hedwig Didžienė, Rūta Didžytė ir Valteris Didžys iškylauja gamtoje. 1938 m., Bitėnai.
Valteris Didžys (pirmas dešinėje) Bitėnuose. Iš kairės: Pagėgių progimnazijos direktorius Liudvikas Tonas, Adomas Brakas, Jokūbas Stikliorius su V. Didžio dukra Rūta ir Elzė Jankutė. XX a. 3 deš.
Sėdi (iš kairės) Valteris Didžys su dukrele Rūta, motina Emma Didžys (Didschies), teta (vardas nežinomas), stovi (iš kairės) viena iš Valterio pusseserių, iš dešinės – Valterio sesuo Kathe. Apie 1934 m., Klaipėda.
1939 m. rugsėjo 15 d. Klaipėdos policijos viršininko išduotas vairuotojo pažymėjimas Valteriui Didžiui, gyvenančiam Melnaragėje, kuriuo suteikiama teisė vairuoti trečios klasės vidaus degimo variklio mašiną.
Lietuvos Respublikos Sveikatos ministro 1940 m. birželio 21 d. Kaune Valteriui Didžiui išduotas leidimas verstis medicinos gydytojo praktika.
1941 m. kovo 22 d. Geležinkelio valdybos viršininko išduotas leidimas Kauno geležinkelio ruožo gydytojui Valteriui Didžiui nemokamai važiuoti geležinkelio atkarpoje Kaunas-Virbalis-Alytus-Radviliškis-Ukmergė-Vilnius.
Santuokos liudijimas. 1941 m. balandžio 15 d. Šv. Mikalojaus bažnyčioje Vilniuje registruota Karolio, Martyno Valterio Didžio ir Liudvikos Vitkutės santuoka.
Dr. Valterio Didžio žmona Liudvika Didžienė (Vitkutė) gimė 1910 m. balandžio 15 d. Varkalių kaime Plungės apskrityje, mirė 2007 m. liepos 14 d. Altonoje, Australija.
Dr. Valterio Didžio žmona Liudvika Didžienė prie Balio Sruogos namo Kaune, kuriame šeima gyveno apie 1942 metus.
Valteris Didžys prie savo gėlių Balio Sruogos namo kieme. Apie 1943 m., Kaunas.
1943 m. gegužės 29 d. dienraštyje „Ateitis“ publikuotas straipsnis „Kad lietuviškos burės plačiau išsiskleistų…“. Straipsnyje – interviu su Buriavimo komiteto pirmininku Dr. Valteriu Didžiu.