1

 PARODA

 „Gyvenimas vienos Lietuvos vardan”

 

2018 metų rugpjūčio 7 d. minėjome Martyno Jankaus 160 – ąsias gimimo metines.

Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejaus paruošta fotografijų paroda skirta šiai iškiliai asmenybei ir solidžiai sukakčiai paminėti.

Fotografija – neatsiejama mūsų gyvenimo – dvasinio ir materialinio – dalis. Tai – ir meno kūrinys, ir dokumentas, ir laikmečio liudytojas. Medžiaga šiai parodai surinkta iš Klaipėdos universiteto bibliotekos Mažosios Lietuvos archyvo Anso Lymanto kolekcijos, Klaipėdos universiteto bibliotekos Mažosios Lietuvos archyvo dr. Kazio Pemkaus kolekcijos, asmeninio Ievos Jankutės rinkinio, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus rinkinio, Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinio, Maironio lietuvių literatūros muziejaus rinkinio, Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus rinkinio, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus rinkinio, Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos fondo. Apdovanojimai reprodukuoti iš Viliaus Kavaliausko leidinio „Už nuopelnus Lietuvai“.

Martynas Jankus (1858-07-07 Bitėnai – 1946-05- 23 Flensburgas) visuomenės ir kultūros veikėjas, spaudos darbuotojas, leidėjas, publicistas, lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, Tilžės akto signataras, Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbejimo komiteto pirmininkas, Mažosios Lietuvos tautinio sąjūdžio veikėjas, buvęs to sąjūdžio vienu simbolių. Dėl to vadintas Mažosios Lietuvos patriarchu.

Martynas Jankus turėjo spaustuves Raigainėje, Tilžėje, Bitėnuose, Klaipėdoje ir Šilutėje. Tačiau svarbiausia jų – spaustuvė Bitėnuose (veikė 1892—1909 m.). Per septyniolika šios spaustuvės veiklos metų, joje buvo išspausdinta virs 365 pavadinimų knygų ir 25 periodiniai leidiniai. M. Jankus aktyviai dalyvavo leidžiant pirmą lietuviską Aušros laikrastį. Nustojus eiti Aušrai, leido ir redagavo laikraštį Garsas,pirmą lietuvišką satyrinį laikraštį Tetutė, Naujqjq Aušrq, Lietuvišką darbininkq, Ūkininkų prietelių, Saulėtekq. Materialiai parėmė Varpo ir Ūkininko leidimą. Pats parašė arba sudaręs išleido 45 tautinio sąmoningumo ugdymui skirtų publicistinių ir grožinių knygų, kalendorių. Jo išspausdintus ir iš kitų spaustuvių supirktus spaudinius knygnešiai išgabendavo į Didžiąją Lietuvą. Spaustuvė Bitėnuose buvo tapusi centriniu knygų sandėliu ir svarbiausia vieta Lietuvos knygnešiams. M. Jankaus spaustuvę Bitėnuose galima laikyti pagrindine spaudos draudimo laikotarpio spaudos, skirtos Didžiajai Lietuvai, spaustuve Mažojoje Lietuvoje. Spaudos darbą siejęs su lietuvių politiniu sąjūdžiu, atvirai skelbęs ir siekęs abiejų lietuvių tautos dalių integracijos, Martynas Jankus kaizerinės valdžios buvo nuolat sekamas, daug kartų baustas kalėjimu ir piniginėmis baudomis.

Po spaudos draudimo panaikinimo Lietuvoje M. Jankus tęsė knygų spausdinimą,  dirbo kultūrinį darbą, aktyviai veikė lietuvybės labui. 1917 m. pavasarį, jis dalyvavo garsiajame Petrapilio lietuvių seime ir pasisakė už abiejų Lietuvos dalių suvienijimą nepriklausomoje valstybėje. 1918 m. grįžęs iš deportacijos Rusijoje, M. Jankus pasinėrė į lietuvių politinį sąjūdį ir kartu su kitais 1918-11-30 pasirašė Tilžės aktą apie priglaudimą Mažosios Lietuvos prie Didžiosios Lietuvos. Tačiau šio sprendimo įgyvendinimas buvo komplikuotas, o kelias iki tikslo – gana ilgas. Iš pradžių išeities ieškota diplomatijos ir viešųjų akcijų priemonėmis. Įprasminant abipusį interesą vienytis, keturi Mažosios Lietuvos lie­tuvių politikai – V. Gaigalaitis, M. Jan­kus,  K. Lekšas ir J. Strėkys 1920-03-20 Kaune kooptuojami į Lietuvos Valstybės Tarybą. Rengiantis 1923 m. karinei akcijai Klai­pėdos krašte ir siekiant savo pusėn patraukti kuo daugiau vietos gyventojų, Lietuvos vyriausybės pinigais buvo nupirkta Šilutės spaustuvė su vokišku laikraščiu Memelgau­zeitung, o jai vadovauti pakviesti  M. Jan­kus ir A. Bruoželis. Klausimas dėl Klaipėdos krašto išspręstas 1923 m. sausį ginkluota akcija, kurioje M. Jankus vadovavo Vyriausiajam Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetui. M. Jankus politiniuose sprendimuose buvo nuoseklus ir ryžtingas, visada tikėjo Lietuvos valstybės ateitimi. 1939 m. Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, M. Jankus su šeima turėjo pasitraukti į Kauną. 1944 m. grįžo į Bitėnus, o artėjant frontui, hitlerinės kariuomenės iškeltas į Vokietijos gilumą. Mirė 1946 m. Flensburge, kur ir buvo palaidotas. 1993 metais Martyno Jankaus palaikai buvo perketi į Bitėnų kapines

1981 m. Bitėnų pradinėje mokykloje knygotyrininko, prof. Domo Kauno, dailininkės Evos Labutytės ir žurnalisto Bernardo Aleknavičiaus iniciatyva buvo atidaryta ekspozicija, skirta Martynui Jankui, o 1998 m. atstatytoje spaustuvėje Bitėnuose buvo įkurtas Martyno Jankaus memorialinis muziejus.

Martynas Jankus už nuopelnus stiprinant lietuvybę, buvo apdovanotas Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių ordinais ir medaliais. Jam dar gyvam esant, veikė Martyno Jankaus vardo šaulių būrys Klaipėdoje. Kaune, Karo muziejaus sodelyje, jo garbei buvo pastatytas biustas.

PARODOS RĖMĖJAI:

Lietuvos kultūros taryba

Pagėgių savivaldybės administracija

© 2014-2016 Martyno Jankaus muziejus | Pagėgių savivaldybė
Sekite mus: