Martyno Jankaus muziejaus istorija
Martyno Jankaus muziejaus įkūrimo idėja kilo XX a. aštuntame dešimtmetyje dabartiniam Vilniaus universiteto profesoriui Domui Kaunui, Klaipėdoje daugelį metų gyvenančiam fotožurnalistui Bernardui Aleknavičiui bei iš Klaipėdos krašto kilusiai dailininkei Evai Labutytei. Tam sumanymui pritarė ir Šilutės rajono kultūros skyrius. Prikelti M. Jankaus atminimą iš užmaršties pavyko rengiantis paminėti 1904 m. pirmą kartą iš vokiečių į lietuvių kalbą išversto Komunistų partijos manifesto jubiliejų, nes manifestas buvo išspausdintas Bitėnuose, M. Jankaus spaustuvėje. Čia buvo išspausdinta ir daugiau socialdemokratinių leidinių – brošiūrų, atsišaukimų. Šios aplinkybės sudarė galimybę pradėti išsamiau oficialiai domėtis M. Jankumi, jo veikla, atsargiai iškeliant ir svarbiausius jo darbus: Aušros administravimą, knygnešystę, lietuviškos spaudos leidimą, Gelbėjimo komiteto veiklą ir kt.
Jankaus muziejinė ekspozicija įkurta 1981 gegužės 24 d. Bitėnuose, pradžios mokyklos pastate. Muziejaus statuso tuo metu ji dar neturėjo, nes muziejus tik kūrėsi. Vietos gyventojus tai skatino domėtis M. Jankaus asmenybe, krašto istorija ir po truputį rinkti eksponatus. Tuo metu muziejui vadovavo ir kraštotyrinį darbą dirbo tos pačios mokyklos pradinių klasių mokytojai Birutė ir Kazimieras Žemguliai.
Bitėnuose merdinčios M. Jankaus sodybos kieme (po karo sodyboje gyveno įvairūs žmonės), prie 1946 m. sudegusio spaustuvės pastato, 1972 m. buvo pastatytas Gedimino Lauciaus paminklinis stulpas su varpu. Tai buvo didelio darbo, kuris laukė atstatant spaustuvės pastatą, pradžia. Daug naudingos informacijos apie spaustuvę pateikė Bitėnų kaimo gyventoja Elena Grigolaitytė – Kondratavičienė. E.Grigolaitytės – Kondratavičienės prisiminimais remtasi atstatant spaustuvę. Tuo metu M. Jankaus šeimos nariai, išskyrus du vaikaičius, jau buvo mirę. Numatytas atstatyti spaustuvės pastatas buvo suprojektuotas autentiškai pagal žmonių pasakojimus ir išlikusias pastato fotografijas. Senų fotografijų pagrindu fotometrininkai apskaičiavo tikslius pastato matmenis. Ir po 1989 gruodžio 21 d. įvykusio Paminklų restauravimo projektavimo instituto Vilniuje mokslinės – metodinės tarybos posėdžio, kurio metu buvo teigiamai įvertintas spaustuvės atstatymo projektas, darbai pajudėjo. Statybai pinigus aukojo po visą pasaulį išblaškyti lietuviai, įvairios Lietuvos organizacijos, M. Jankaus vaikaičiai. Statyba vyko ilgai ir 1998 m. statybos darbai buvo baigti. Į atstatytą spaustuvės pastatą nutarta perkelti muziejaus ekspoziciją. 1999 m. liepos mėnesį iš Bitėnų pradinės mokyklos pastato ekspozicija buvo perkelta į naująjį atstatytos spaustuvės pastatą Martyno Jankaus sodyboje.