Saulėtą 2017 m. spalio 19 dienos popietę paminėtos jauniausio Tilžės akto signataro, visuomenės veikėjo, gydytojo Valterio Didžio mirties 40-osios metinės. Šį iškilų mažlietuvį Bitėnų kapinėse pagerbė Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Lietuvos konsulato Sovetske vadovas B. Makauskas su Vydūno draugijos Sovetske narėmis ir grupė Pagėgių savivaldybės įstaigų darbuotojų.
Valteris Didžys gimė Ferdinando Didžio ir Emos Didžys šeimoje 1896 m. lapkričio 16 d. Angarapėje (vok. Angerburg) tuometinėje Rytų Prūsijoje. Po Valterio Didžio tėvo mirties šeima persikėlė gyventi į Tilžę. Dar mokantis gimnazijoje Valteriui iškilo jo tautinio identiteto klausimas, tad jis gana greitai įsitraukė į Tilžės lietuvių tautinį judėjimą. Po Pirmojo pasaulinio karo suirutės V. Didžys iškarto įsijungė į politinę – visuomeninę veiklą, o tapęs Prūsų Lietuvos tautinės tarybos nariu, 1918 m. lapkričio 30 d., būdamas vos 22 metų, pasirašė Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos aktą – Tilžės aktą. Didžys buvo nepaprastai veržli asmenybė. 1923 m. baigęs Miuncheno universiteto medicinos fakultetą tapo gydytoju. 1924 m. jaunasis gydytojas apsigyveno Klaipėdoje ir iki 1939 m. dirbo geležinkelio ruožo gydytoju bei vertėsi privačia praktika. Dirbdamas nelengvą gydytojo darbą, V. Didžys turėjo nemažai pomėgių ir reiškėsi visuomeninėje veikloje. Jis pirmasis ėmė organizuoti krašto lietuvių mokyklas, mokytojavo Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje, buvo 1926m. Klaipėdoje įsteigto lietuvių jachtklubo „Buriuotojų sporto klubas“ komodoras, savo jachta „Rūta“ laimėjo prizų tarptautinėse regatose. 1926 m. jis Klaipėdoje įsteigė automobilininkų klubą ir tapo Lietuvos automobilių sporto čempionu. 1938 m. pirmojoje Lietuvos tautinėje olimpiadoje laimėjo buriavimo aukso medalį. Valterio Didžio pavardė buvo aptikta ir 1938 metų Klaipėdos ROTARY klubo narių sąraše, jis buvo Lietuvių gydytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas.
1939 metais naciams klastingai aneksavus Klaipėdos kraštą, V. Didžys paliko Klaipėdą ir įsikūrė Kaune. 1941 m. balandžio 15 d. gydytojas Valteris Didžys Šv. Mikalojaus bažnyčioje vedė akušerę Liudviką Vitkutę. Jiems Kaune gimė sūnus Martynas ir dukra Eva. Ir čia gyvenant nepamirštas buriavimas. Jis sugebėjo karo metais padėti atsigauti Kauno, Trakų, Vilniaus ir Šiaulių jachtklubams. 1944 metais po antrosios Sovietų Sąjungos okupacijos V. Didžiui vėl teko trauktis iš Lietuvos, tik šįkart į Vakarus, į Vokietiją. Ten 1946 m. jis buvo tapo atkurtos Mažosios Lietuvos tarybos vicepirmininku, 1947 m. pasirašė Mažosios Lietuvos lietuvių protestą (II Fuldos aktas), kuriuo reikalauta Karaliaučiaus kraštą prijungti prie Lietuvos. 1949 m. laivu Fairsea V. Didžys su šeima išvyko į Australiją, apsigyveno Altonoje, kur vėl aktyviai įsijungė į lietuvišką veiklą. Jis buvo Melburno Lietuvių Klubo Garbės narys, su kitais įsteigė Mažosios Lietuvos bičiulių draugiją, kuri veikė iki 1952 m., dosniai rėmė Lietuvių namų Melburne statybą, aktyviai reiškėsi bendruomenės gyvenime. Mirė Valteris Didžys 1977 m. spalio 21 d. Melburne, Australijoje.
Valterio Didžio vaikų Ievos Aras, Martyno Didžio ir Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus pastangomis 2013 m. rugsėjo 7 d. urnos su Valterio Didžio ir jo žmonos Liudvikos Didžienės palaikais perkeltos į Bitėnų kapines.
Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus, saugantis Valterio Didžio archyvą, gražiai bendrauja su jo vaikais Ieva ir Martynu Didžiais – tikrais Lietuvos patriotais, kurie gyvendami tolimojoje Australijoje, ir toliau neša V. Didžio aukštai iškeltą lietuvybės išsaugojimo vėliavą.
Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus
direktorė L.Burzdžiuvienė
