Paveldosaugos ir savivaldos dėmesys Martyno Jankaus sodybai

Pagėgių savivaldybė pasižymi išskirtiniu, Mažosios Lietuvos regionui būdingu paveldu. Kasmet dėl jo išsaugojimo paveldosaugininkai tariasi su savivaldybės darbuotojais. Balandžio 28 d., laikantis nustatytų karantino reikalavimų, Pagėgių savivaldybėje vyko kasmetinis planinis Kultūros paveldo departamento Telšių-Tauragės teritorinio skyriaus specialistų ir Pagėgių savivaldybės administracijos vadovybės pasitarimas kultūros paveldo apsaugos klausimais. Pasitarime dalyvavo Pagėgių savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Komskis, architektūros ir kraštovaizdžio skyriaus vedėjas Valdemaras Dikmonas bei specialistė, atsakinga už kultūros paveldo apsaugą rajone Edita Gedgaudė. Susitikime buvo aptarti aktualiausi rajono kultūros paveldo objektų išsaugojimo klausimai, išsakytos problemos, pasidalinta patirtimi bei patarimais. Taip pat aptartos kultūros vertybių apskaitos, stebėsenos, inventorizacijos bei planuojamų Europos paveldo dienų aktualijos.

Atgims sodybos daržinė

Pastaruoju metu Pagėgių rajone dėmesys skiriamas aušrininko, spaustuvininko Martyno Jankaus sodybos daržinės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 39081) situacijai. Pagėgių savivaldybei įsigijus pastatą, pradėti planuoti objekto tvarkybos bei įveiklinimo darbai. Šiuo metu objektas inicijuotas skelbti valstybės saugomu, parengtas avarinės grėsmės pašalinimo, restauravimo bei remonto darbų projektas. M. Jankaus sodybą Bitėnuose sudaro sodybos rūsys, sodybos namas ir sodybos daržinė. Sodybos teritorijoje veikia Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejaus. Jo ekspozicija 1999 m. iš Bitėnų pradinės mokyklos pastato buvo perkelta į sodyboje naujai atstatytą M. Jankaus spaustuvės pastatą. Kultūrinės veiklos nei muziejuje, nei sodybos kieme netrūksta. Tad tikimasi, jog ir atgimęs daržinės pastatas ras savo paskirtį.

Kultūros ministerijai paskelbus objektą (daržinę) valstybės saugomu, patalpas valdantis Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus pasiruošęs teikti paraišką finansavimui gauti bei pagal galimybes pradėti numatytus objekto tvarkybos darbus.

Šioje sodyboje 1858 m. rugpjūčio 7 d. gimė Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, spaustuvininkas, vienas „Aušros“ leidėjų, Tilžės Mažosios Lietuvos Vyriausiojo gelbėjimo komiteto pirmininkas ir atstovas Valstybės taryboje, Tilžės akto signataras M. Jankus (1858-1946). Yra žinių, kad Bitėnų kaime esančioje sodyboje XIX a. pr. jau gyveno M. Jankaus senelis. Spaustuvininkas M. Jankus, likęs gyventi tėvų sodyboje, XIX a. pab. čia įsikūrė spaustuvę. Spaustuves turėjo ir Ragainėje, Tilžėje, Klaipėdoje, Šilutėje. Spaustuvė Bitėnuose veikė 1892-1909 m.

Pas M. Jankų kurį laiką gyveno nuo valdžios besislapstantys knygnešiai, visuomenės veikėjai: J. Mačys-Kėkštas, J. Šliūpas, V. Kapsukas, J. Vanagaitis, A. Bruožis. 1918 m. M. Jankui teko spaustuvę įsirengti kaip gyvenamąjį namą. Pastatas buvo perstatytas, pakeistas išplanavimas. M. Jankaus sūnus Martynas XX a. I p. sodyboje pasistatė medinį gyvenamąjį namą, kuris išlikęs iki šių dienų kartu su tuo laiku statyta medine daržine. Sodyba 1923-1939 m. sulaukdavo daug ekskursijų, kieme vykdavo jaunimo sueigos, žymių svečių iškilmingos sutiktuvės. Name buvo saugoma „Amžinoji Rambyno kalno knyga“- šiuo metu sunkiausia Lietuvos knyga, sverianti 23,5 kg. Spaustuvės pastatas, sunaikintas po Antrojo Pasaulinio karo, 1998 m. atstatytas buvusioje vietoje. Greta daržinės buvęs mūrinis tvartas nugriautas apie 1959 m. 1972 m. buvo pastatytas keturių medinių stulpų paminklas (aut. G. Laucius) su varpu viršuje ir metaline, išskleistos knygos formos bareljefine lenta su M. Jankaus portretu ir įrašu, primenančiu, kad M. Jankus savo spaustuvėse išspausdino 360 pavadinimų knygų ir 25 periodinius leidinius lietuvių kalba.