Dr. Valteris Didžys

PARODA

skirta Dr. Valterio Didžio 120 – osioms gimimo metinėms paminėti

„Dr. Valteris Didžys – lietuvybės puoselėtojas, Tilžės akto signataras, gydytojas“

Parodos rengėjas:

Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus

Parodos rėmėjai:

Lietuvos Kultūros Taryba

Pagėgių savivaldybės administracija

Ieva Aras – Didžytė (Australija)

Martynas Didžys (Australija)

 

Anotacija

VALTERIS DIDŽYS (1896 11 16   –  1977 10 21)

Tilžės akto signataras, visuomenės veikėjas, gydytojas, medicinos mokslų daktaras

Karlas Martynas Valteris Didžys gimė Ferdinando Didžio ir Emos Didžys šeimoje 1896 m. lapkričio 16 d. Angarapėje,  tuometinėje Rytų Prūsijoje (dabar – Vengožev, Lenkija). Po Valterio Didžio tėvo mirties  (1902 m.) šeima persikėlė gyventi  į Tilžę. Dar mokantis gimnazijoje Valteriui iškilo jo tautinio identiteto klausimas, tad  jis gan greitai įsitraukė į Tilžės lietuvių tautinį judėjimą. Po Pirmojo pasaulinio karo suirutės V. Didžys iš karto įsijungė į politinę –  visuomeninę veiklą, o tapęs Prūsų Lietuvos tautinės tarybos nariu, 1918 m. lapkričio 30 d., būdamas vos 22 metų, pasirašė Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos aktą – Tilžės aktą.

Didžys buvo nepaprastai veržli asmenybė. 1923 m. baigęs Miuncheno universiteto medicinos fakultetą tapo gydytoju. 1924 m. jaunasis gydytojas apsigyveno Klaipėdoje, ir iki 1939 m. dirbo geležinkelio ruožo gydytoju bei vertėsi privačia praktika. Dirbdamas nelengvą gydytojo darbą V. Didžys turėjo nemažai pomėgių ir reiškėsi visuomeninėje veikloje. Jis pirmasis ėmė organizuoti krašto lietuvių mokyklas, mokytojavo Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje, buvo 1926m. Klaipėdoje įsteigto lietuvių jachtklubo „Buriuotojų sporto klubas“ komodoras, savo jachta „Rūta“ laimėjo prizų tarptautinėse regatose. 1926 m. jis Klaipėdoje įsteigė automobilininkų klubą ir tapo Lietuvos automobilių sporto čempionu. 1938 m. pirmojoje Lietuvos tautinėje olimpiadoje laimėjo buriavimo aukso medalį. Valterio Didžio pavardė buvo aptikta ir  1938 metų Klaipėdos ROTARY klubo narių sąraše, jis buvo Lietuvių gydytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas.

1939 metais naciams  klastingai aneksavus Klaipėdos kraštą, V. Didžys paliko Klaipėdą ir įsikūrė  Kaune. 1941 m. balandžio 15 d. gydytojas Karolis Martynas Valteris Didžys Šv. Mikalojaus bažnyčioje vedė akušerę Liudviką Vitkutę. Jiems Kaune gimė sūnus Martynas ir dukra Eva. Ir čia gyvenant nepamirštas buriavimas. Prie Kūno Kultūros Rūmų įsteigto Buriavimo komiteto pirmininku buvo paskirtas Valteris Didžys. Jis sugebėjo karo metais padėti atsigauti Kauno, Trakų, Vilniaus ir Šiaulių jachtklubams, tačiau 1944 metais po antrosios Sovietų Sąjungos okupacijos V. Didžiui vėl teko trauktis iš Lietuvos, tik šįkart į Vakarus, į Vokietiją. Ten 1946 m. jis buvo tapo atkurtos Mažosios Lietuvos tarybos vicepirmininku. 1947 m. pasirašė Mažosios Lietuvos lietuvių protestą (II Fuldos aktas), kuriuo reikalauta Karaliaučiaus kraštą prijungti prie Lietuvos. 1949 m. laivu Fairsea V. Didžys  su šeima išvyko į Australiją, apsigyveno Altonoje, kur vėl aktyviai įsijungė į lietuvišką veiklą. Jis buvo Melburno Lietuvių Klubo Garbės narys, su kitais įsteigė Mažosios Lietuvos bičiulių draugiją, kuri veikė iki 1952 m., dosniai rėmė Lietuvių namų Melburne statybą, aktyviai reiškėsi bendruomenės gyvenime. Mirė Valteris Didžys 1977 m. spalio 21 d. Melburne, Australijoje.

Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus  ir Valterio Didžio vaikų Ievos Aras ir Martyno Didžio  pastangomis,  2013 m. rugsėjo 7 d. urnos su Valterio Didžio ir jo žmonos Liudvikos Didžienės palaikais perkeltos į Bitėnų kapines.

Parodoje eksponuojama tik nedidelė dalis dokumentų, fotografijų, korespondencijos,  asmeninių Valterio Didžio daiktų, kuriuos Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejui nuolatiniam saugojimui perdavė Australijoje gyvenantys artimieji.

© 2014-2016 Martyno Jankaus muziejus | Pagėgių savivaldybė
Sekite mus: