Jonas Vanagaitis

Prieš savaitę Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejų pasiekė siunta iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Dalį savo senelio Jono Vanagaičio archyvo ir per gyvenimo negandas išsaugotų asmeninių daiktų muziejui perdavė vaikaičiai Romas Šležas ir Marytė Kavaliauskaitė – Merphy.

Jonas Vanagaitis – Mažosios Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, lietuvybės skleidėjas. Gimė 1869 m. rugsėjo 23 d. Raginės apskrities Pabudupių kaime. Raidžių rinkėjo amato (1900 m.) mokėsi pas Martyną Jankų Bitėnų spaustuvėje. Nuo 1903 m. dalyvavo Birutės lietuvių draugijos veikloje, vėliau kurį laiką buvo jos vadovu. 1905 m. kaip Prūsų Lietuvos atstovas dalyvavo Vilniuje surengtame Didžiajame Vilniaus Seime. 1909 – 1913 m. redagavo laikraštį Birutė. Jo iniciatyva Birutės draugijos biblioteka ir muziejus perduoti Lietuvos mokslo draugijai Vilniuje. J. Vanagaitis buvo vienas iš Santaros steigėjų, įkūrė lietuvių išeivių biurą, padėjusį lietuviams grįžti į Lietuvą. Nuo 1918 m. J. Vanagaitis – Prūsijos lietuvių tautinės tarybos narys. Ši taryba apeliavo į lietuvišką mažlietuvių kilmę ir šios kilmės pagrindu siekė sujungti lietuvių gyvenamąsias žemes. Tų pačių metų lapkričio mėnesį J. Vanagaitis kartu su bendraminčiais pasirašė Tilžės aktą. 1922 m. lapkritį tapo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto nariu, jo sekretoriumi. Nuo 1924 iki 1940 m. buvo Šaulių sąjungos Klaipėdos komiteto sekretoriumi. 1938 metais inicijavo Klaipėdos sukilimo dalyvių prisiminimų almanacho Kovos keliais leidybą. Jonas Vanagaitis mirė 1946 m. Kaselio-Mattenbergo (Vokietija) perkeltųjų asmenų stovykloje. 2009 rugsėjo 19 d. jis kartu su žmona Marija Brožaityte – Vanagaitiene perlaidotas Bitėnų kapinėse.

Apie Jono Vanagaičio rinkinio sudarymą Pagėgių savivaldybės muziejuje buvo kalbėta jau nuo perlaidojimo dienos, tačiau su brangiais reliktais atsisveikinti Jono Vanagaičio artimiesiems buvo sunku. Sprendimas buvo priimtas šiemet, norint prasmingai paminėti Jono Vanagaičio 145 – ąsias gimimo metines. Su dideliu jauduliu muziejaus darbuotojai atidarė siuntą, suprasdami, kokia atsakomybė gula ant jų pečių… Dar šių metų liepos 14 d. rašytame laiške Romas Šležas aprašė, ką planuoja perduoti muziejui: „…siunčiame Jums originalių nuotraukų, o taip pat ir asmeninių daiktų…dauguma daiktų yra iš Vanagaičio gyvenimo Klaipėdoje. Gaila, kad neturime nieko iš ankstyvesnių jo gyvenimo metų, išskyrus kelis dalykus: suvenyrą iš jo 1913 m. viešnagės į JAV, kai rinko lėšas Birutės žurnalui, ir jo užrašų knygutės iš Pirmojo pasaulinio karo laikotarpio, kada jis buvo pašauktas į vokiečių kariuomenę. Iš vėlesnių laikų, jau Vanagaičiui pasitraukus iš Lietuvos, yra jo užrašai atsiminimai. Yra įdomu pagalvoti, kad tarpe visų gyvenimo permainų, istorinių lūžių, karų, Vanagaičio veikla Prūsų Lietuvoje sudarė gan trumpą etapą (1895 – 1914). Tačiau jis ir kiti per tuos metus atliko nepaprastai daug. Po Pirmojo pasaulinio karo lietuvininkų veikla pasikeitė ir sudarė galimybę bent dalį Prūsų Lietuvos prijungti prie Lietuvos. Čia Jonas Vanagaitis kartu su kitais sukūrė Klaipėdos kraštą…“.

Tikslaus sąrašo lydimi siuntoje esantys J. Vanagaičio ir jo šeimos narių dokumentai, fotografijos, asmeniniai daiktai, sudarys J.Vanagaičio rinkinio pagrindą. Aštuoni dienoraščiai, vesti Pirmojo pasaulinio karo metu, nuo 1914 iki 1918 metų, apyskaita dėl Tilžės akto paruošimo ir atspausdinimo, užrašai apie įvykusį posėdį aptariant „Kovos keliais“ antros laidos spausdinimo reikalus, 19 psl. biografiniai užrašai „Iš mano gyvenimo eigos“, dukros Ievos Vanagaitytės –Kavaliauskienės 1946 m. J. Vanagaičio mirimo aprašymas, valstybiniai apdovanojimai: tarnybos Vokietijos kariuomenėje metu gautas I pasaulinio 2 laipsnio Geležinis kryžius, Lietuvos nepriklausomybės medalis, kuriuo Jonas Vanagaitis buvo apdovanotas, minint Lietuvos valstybės 10-metį ir Lietuvos Respublikos įsteigtas Klaipėdos išvadavimo medalis 1923 m., kuriuo jis buvo apdovanotas kaip Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Komiteto narys.

Susipažindinti visuomenę su naujais Jono Vanagaičio fondui priskirtais eksponatais planuojama Tilžės akto dieną, lapkričio 30 d.

Liudvika Burzdžiuvienė

Pagėgių savivaldybės
Martyno Jankaus muziejaus direktorė

© 2014-2016 Martyno Jankaus muziejus | Pagėgių savivaldybė
Sekite mus: