2026-ųjų lapkričio 16 d. minime Valterio Didžio 130-ąsias gimimo metines


Karlas Martynas Valteris Didžys gimė Ferdinando Didžio ir Emmos Didžys šeimoje 1896 m. lapkričio 16 d. Angarapėje, tuometinėje Rytų Prūsijoje. Po Valterio Didžio tėvo mirties (1902 m.) šeima persikėlė gyventi į Tilžę. Dar mokantis gimnazijoje Valteriui iškilo jo tautinio identiteto klausimas, tad jis gana greitai įsitraukė į Tilžės lietuvių tautinį judėjimą. Po Pirmojo pasaulinio karo suirutės V. Didžys iš karto įsijungė į politinę – visuomeninę veiklą, o tapęs Prūsų Lietuvos tautinės tarybos nariu, 1918 m. lapkričio 30 d., būdamas vos 22 metų, pasirašė Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos aktą – Tilžės aktą.
V. Didžys buvo nepaprastai veržli asmenybė. 1923 m. baigęs Miuncheno universiteto medicinos fakultetą tapo gydytoju. 1924 m. jaunasis gydytojas apsigyveno Klaipėdoje ir iki 1939 m. dirbo geležinkelio ruožo gydytoju bei vertėsi privačia praktika.
Dirbdamas nelengvą gydytojo darbą, V. Didžys turėjo nemažai pomėgių ir reiškėsi visuomeninėje veikloje. Jis pirmasis ėmė organizuoti Klaipėdos krašto lietuvių mokyklas. Mokytojavo Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje, buvo 1926 m. Klaipėdoje įsteigto lietuvių jachtklubo „Buriuotojų sporto klubas“ komodoras, savo jachta „Rūta“ laimėjo prizų tarptautinėse regatose. 1926 m. jis Klaipėdoje įsteigė automobilininkų klubą ir tapo Lietuvos automobilių sporto čempionu. 1938 m. pirmojoje Lietuvos tautinėje olimpiadoje laimėjo buriavimo aukso medalį. Valterio Didžio pavardė buvo aptikta ir 1938 metų Klaipėdos ROTARY klubo narių sąraše, jis buvo Lietuvių gydytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas.
1939 metais naciams klastingai aneksavus Klaipėdos kraštą, V. Didžys paliko Klaipėdą ir įsikūrė Kaune. 1941 m. balandžio 15 d. gydytojas Valteris Didžys Šv. Mikalojaus bažnyčioje vedė akušerę Liudviką Vitkutę. Kaune jiems gimė sūnus Martynas ir duktė Eva.
Kaune V. Didžys dirbo gydytoju ir Lietuvos geležinkelių valdybos sveikatos centro direktoriumi. Ir čia gyvenant nepamirštas buriavimas: Kūno kultūros rūmų Buriavimo komiteto pirmininku buvo paskirtas Valteris Didžys. Karo metais jis sugebėjo padėti atsigauti Kauno, Trakų, Vilniaus ir Šiaulių jachtklubams.
1944 metais po antrosios Sovietų Sąjungos okupacijos V. Didžiui vėl teko trauktis iš Lietuvos, tik šįkart į Vakarus, į Vokietiją. Ten 1946 m. jis tapo atkurtos Mažosios Lietuvos tarybos vicepirmininku. 1947 m. pasirašė Mažosios Lietuvos lietuvių protestą (II Fuldos aktas), kuriuo reikalauta Karaliaučiaus kraštą prijungti prie Lietuvos.
1949 m. laivu Fairsea V. Didžys su šeima išvyko į Australiją, apsigyveno Altonoje, kur vėl aktyviai įsijungė į lietuvišką veiklą. Jis buvo Melburno Lietuvių Klubo Garbės narys, su kitais įsteigė Mažosios Lietuvos bičiulių draugiją, kuri veikė iki 1952 m., dosniai rėmė Lietuvių namų Melburne statybą, aktyviai reiškėsi bendruomenės gyvenime. Mirė Valteris Didžys 1977 m. spalio 21 d. Melburne, Australijoje.
Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus ir Valterio Didžio vaikų Ievos Aras ir Martyno Didžio pastangomis, 2013 m. rugsėjo 7 d. urnos su Valterio Didžio ir jo žmonos Liudvikos Didžienės palaikais perkeltos į Bitėnų kapines.
Australijoje gyvenantys artimieji nuolat saugoti Valterio Didžio asmeninį archyvą perdavė Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejui, Mažosios Lietuvos istorijos ir Lietuvos jūrų muziejams.

Minėdami šią sukaktį, Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus kolektyvas aplankė Valterio Didžio kapą Bitėnų kapinėse ir uždegė atminimo žvakeles, taip pagerbdami Valterio Didžio atminimą ir jo nuopelnus Mažajai Lietuvai.